“Tai aukščiausio lygio navigacija bei palaikymas sprendimų ir derybų jūroje.”
Mindaugas Karalius
UAB “MK Laivyba” generalinis direktorius
“Už savo akcijas gavau labai gerą kainą. Patarėjų kompetencija ir profesionalumas man ypač padėjo, esu dėkingas HORTUS – jie tikrai gerai išmano savo darbą .”
Gintautas Nemeikšis
Sėkmingai pardavęs 25% ŽŪB “ROBUSTA” akcijų paketą
„ Esu dėkingas, kad HORTUS nustatė realią mano akcijų vertę, organizavo sandorį ir labai padėjo derybose“
Jonas Balčius,
sėkmingai pardavęs savo 50 % UAB “Jovaigė” akcijų paketą
“Įsitikinau, kad vienam, be strateginių patarėjų sėkmingas verslo pardavimas būtų sunkiai įmanomas, ypatingai derantis su stambiu užsienio investuotoju.”
Kęstutis Sinskas,
sėkmingai pardavęs UAB “Gensina”
Ne matematika, bet menas
Šiek tiek plačiau prekių ženklų įkeitimo ir vertės temą atskleidžia verslo konsultantai ir susijungimų bei įsigijimų (angl. Mergers and Acquisitions, M&A) sandorių ekspertai.
Valdemaras Vaičekauskas, „Hortus Investment Banking“ valdybos pirmininkas, VŽ sako, kad, vertinant verslą kaip veikiančią sistemą, kuri turi turtą, klientus, pinigų srautus, gamina produkciją ar teikia paslaugas, galima nustatyti tam tikrą koeficientą prekių ženklui įvertinti, pagal kurį būtų dar šiek tiek padidinama bendra verslo vertė.
Tačiau atskirai prekių ženklo kaip tokio vertė, neatsižvelgiant į kitas sistemos dedamąsias, būtų tik pirkėjo ir pardavėjo susitarimo dalykas.
„Matematinės formulės tokiai pridėtinei vertei nustatyti neįvardyčiau, gal greičiau sakyčiau, kad tai – menas, kuriame svarbūs konkretaus verslo modelio ir rinkos kontekstai. Svarbu, kiek investuota į patį ženklą, jo žinomumo didinimą, kiek jis atpažįstamas vartotojų“, – kalba V. Vaičekauskas.
Prekių ženklo vertė priklauso nuo industrijos, kurioje veikia verslas. Pramonės įmonių prekių ženklų vertinimas gali siekti 15% bendros verslo vertės, bet paslaugų sektoriuje, mažmeninėje prekyboje, laisvalaikio ar pramogų srityse vertės gali būti gerokai didesnės, siekti 50% verslo, jei tai gerai funkcionuojančios sistemos dalis, sako pašnekovas.
„Hortus Investment Banking“, konsultuojančios vidutinio dydžio bendroves dėl įsigijimų sandorių, praktikoje stiprus prekių ženklas yra kilstelėjęs bendrą parduodamo verslo vertę 10–30%.
Kalbėdamas apie prekių ženklų įkeitimo, pardavimo sandorius, V. Vaičekauskas akcentuoja, kad įkeitimas – įprasta bankų praktika, o prekių ženklo, kaip turto, pardavimas gana retas. Prieš 20 metų „Klaipėdos maistas“ savo prekių ženklą pardavė estų bendrovei ir ši jį tebeturi iki šiol, tačiau patį verslą pasiliko ir veiklą tęsė su kitu savo prekių ženklu – „Klaipėdos mėsinė“.
Rūta Vizbarienė, ,,Verslo žinios” 2023.05.04
