„Pigu“ pardavimo scenarijai

„Pigu“ pardavimo scenarijai: vertė priklausys ir nuo banginių, tokių kaip „Amazon“, strategijų

Rūta Vizbarienė,  Publikuota: 2019-08-14

„Pigu“ gali būti įdomi investuotojams vien jau dėl to, kad yra savo srities rinkos lyderė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lenkijos fondo MCI artimiausiame planavimo horizonte, be abejonės, yra tikslas parduoti jam priklausančių e. parduotuvių „Pigu“ ir „Morele“ kontrolinius akcijų paketus. Įdomiausia, ar pirkėjas bus didesnio kalibro finansinis investuotojas, o gal strateginis – toks kaip „Amazon“ ar „Alibaba“, jeigu europinei plėtrai pasirinktų įsigijimo kelią, ir, žinoma, kokią sumą jis būtų pasirengęs sumokėti.

Finansinis investuotojas MCI, kurio kapitalą sudaro daugiausia pensijų fondų, draudimo įmonių ir bankų lėšos, 2015 m. liepą įsigijęs 51% bendrovės „Pigu“ akcijų, pasitvirtino strateginį planą, kuriame numatė būdus, kaip padidinti įmonės vertę, ir terminus, per kiek laiko tai bus padaryta. Veikiausiai kai kuriuos reikšmingus veiklos rodiklius jau pavyko pasiekti, o artimoje perspektyvoje turėtų įvykti sandoris, mano rinkos žinovai.

Apie tai, kad su „Pigu“ susijusių reikalų daugėja, VŽ užsimena Baltijos šalių įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. mergers and acquisitions, M&A) rinkos dalyviai.

Galima svarstyti, apie kokį sandorį išgirsime – naują MCI fondo įsigijimą, dar sustiprinsiantį e. komercijos portfelį, kuriame jau yra „Pigu“ ir „Morele“, ar pastarųjų įmonių pardavimą.

Greičiausiai niekas labai nenustebtų, tarkime, spalio viduryje išgirdęs, kad prie „Pigu“ grupės prijungiama dar viena naujai fondo įsigyta bendrovė, siekiant toliau užtikrinti augimą ir veiklos mastą, taip pat galėtų būti žinia, kad įmonę „Pigu“ nupirko „Amazon“ arba „Alibaba“, nes tiek JAV e. prekybos milžinė „Amazon“, tiek Kinijos prekybininkė „Alibaba“ turi plėtros planų Europoje – tad kodėl gi šiame etape negalėtų atsirasti Lietuva. Juolab kad Jackas Ma, „Alibaba“ įkūrėjas, asmeniškai lankėsi Vilniuje, o „Amazon“ jau įsteigė įmonę „Amazon Data Services“ Estijoje.

Kainą lemia sukuriama vertė

Viešai nebuvo skelbta tai, kiek prieš ketverius metus fondas sumokėjo už 51% „Pigu“ akcijų, bet galima pasvarstyti, už kiek jas parduotų dabar.

Nusakyti įmonės vertę, kol sandoris neįvykęs, yra be galo sudėtinga, ypač tokios įmonės, kuri yra pačiame vartotojų elgsenos pokyčių fronte, ir tai, kiek įmonė būtų vertinama šiandien, galbūt visiškai neturės prasmės po kelerių metų, kai aplinkybės rinkoje bus pasikeitusios. Nelengva nuspėti, kada yra geriausias metas parduoti verslą arba ieškoti investuotojo.

Pasisekė Markusui Villigui, kuris 2013 m. Taline, pasiskolinęs iš tėvų pinigų, sukūrė pirmą programėlės „Taxify“ versiją (dabar jau „Bolt“), o pernai užbaigė investicijų etapą, per kurį pritraukė 175 mln. USD, daugiausia iš automobilių gamintojo „Daimler“.

Bet pažvelkime į daug dėmesio ir diskusijų Lietuvoje sulaukusią paspirtukų rinką. Prieš metus vienas nedidelis startuolis keliuose biurų centruose Vilniuje pradėjo teikti paspirtukų nuomos paslaugą. Su ribotu kapitalu, kurį jis tuomet turėjo, buvo padaręs tikrai nemažai, ir jei tuomet būtų ieškojęs investuotojo, greičiausiai būtų buvęs įvertintas kaip labai perspektyvus, nes dar buvo vienintelis rinkoje tokios paslaugos teikėjas Bet štai šių metų pradžioje savo paspirtukus pasiūlė „CityBee“, o kadangi įmonė turi daug kapitalo, tai ir paspirtukų pasiūlė iškart daug. Bet pagrindinis jų pranašumas yra ne tas. Svarbiausia tai, kad įmonė jau turėjo priėjimą prie klientų, savo programėlės naudotojų, todėl plėtra vyko labai greitai. Kalbant apie pirmojo paspirtukų tiekėjo vertę, ji jau gerokai sumažėjusi, ypač dabar, kai ir „Bolt“ pasiūlė savo paspirtukus. Taigi vertę šiuo atveju sudaro nebūtinai pats produktas, o galimybė greitai ir efektyviai jį pasiūlyti galutiniam vartotojui.

Investuotojas Algimantas Variakojis sako, kad „Pigu“ ir „Morele“ vertę suskaičiuoti nėra lengva, ypač turint omenyje, kad verslas akcininkams dar neužtikrina didelės grąžos.

„Dažnai panašaus pobūdžio ir būklės įmonės perkamos siekiant perimti jų turimą rinkos dalį, tikintis uždarbio ateityje. Įprastai kaina skaičiuojama remiantis lyginimu su rinkos lyderiais. Nors tie patys lyderiai valgo mažiukus ne juos pirkdami, o suvalgydami savo masto ekonomija ir kainomis“, – sako A. Variakojis.

Vertinant e. prekybos įmones, pasirenkami daugikliai, rodantys prekės ženklo žinomumą, klientų pritraukimo būdus, tų klientų pirkimo dažnumą, vidutinį krepšelio dydį, reikšminga vertės komponentė yra ir užimama rinkos dalis.

Sudomintų didžiausius

Svarstant, ar Baltijos šalyse ir Lenkijoje veikianti e. prekybos bendrovė galėtų sudominti tokį milžiną kaip „Amazon“ ar „Alibaba“, galima pažiūrėti, į ką šios įmonės investavo iki šiol.

„Palyginti su „Facebook“ ar „Google“, šios įmonės M&A rinkoje visai neaktyvios. Jų sandoriai per metus skaičiuojami dešimtimis ir retas viršija milijardą, jie retai investuoja į įmones, kurios panašios į juos. Kur kas daugiau investicijų yra kitose srityse, vertikaliai integruotų, susijusių su rinkodara, skvarba į naujus segmentus ir naujas prekes“

Jeigu „Amazon“ manytų, kad mūsų regionas jiems lengviau pasiekiamas įsigyjant veikiantį žaidėją nei patiems kuriant savo logistikos tinklą ir atliekant visas kitas procedūras, tada juos domintų „Pigu“. Dar strateginį investuotoją galėtų sudominti finansinio investuotojo rankose esanti „Kesko Senukai Digital“, kuri, beje, irgi pastebimai ūgtelėjo, prisijungusi 1A.

Mes žinome, kad „Amazon“ patiems ateiti nebūtų sunku, tačiau yra dalykų, kurie potencialų pirkėją traukia, o labiausiai – patirtis rinkoje ir sukauptos žinios apie savo klientus.

Sumokėtų premiją

Valdemaras Vaičekauskas, „Hortus Investment Management“ valdybos pirmininkas, mano, kad „Pigu“ ir „Morele“ bus dar paaugintos ir bet kokiu atveju parduotos, nes tokia finansinio investuotojo prigimtis, o MCI fondas tam ir investavo, kad gautų grąžą.

Jeigu atsirastų strateginis investuotojas kaip „Alibaba“, kuris jau dabar norėtų įsigyti verslus, finansiniam investuotojui kiltų klausimas, ar jau parduoti, nes valdytojai nori, kad potencialus grąžos augimas nebūtų apribotas tam tikra kartele.

„Jei ateitų investuotojas ir pasiūlytų nupirkti akcijas 15% brangiau, nei jos pirktos, fondo greičiausiai nesudomintų, nes būtų tarsi apribotos galimybės auginti verslą. Gali būti, kad stambus žaidėjas nupirktų „Pigu“ su „Morele“ iki galo nepaaugintas, kiek galbūt norėjo MCI, bet greičiausiai tada fondui būtų sumokėta premija, kuri tenkintų abi puses“, – sako V. Vaičekauskas.

Valdemaras Vaičekauskas, „Hortus Investment Management“ valdybos pirmininkas. Įmonės nuotr.

Šių verslų pagrindinis savininkas lenkų fondas MCI yra finansinis investuotojas, turintis gana ilgą istoriją, veikiantis 20 metų ir valdantis institucinių investuotojų – bankų, draudimo bendrovių, pensijų fondų – pinigus. Visi šitie instituciniai investuotojai prižiūri, kad jų pinigai būtų valdomi patikimai, skaidriai, užtikrina tam tikras procedūras, pasiryžusios investuoti į fondą institucijos įvertina fondo veiklos istoriją, valdytojų patirtį, reputaciją. Tokie finansiniai investuotojai turi savo investavimo horizontą ir jis trunka 5–7 metus. Toks fondas kaip MCI ateina, kai investicija yra ne mažesnė nei 10 mln. Eur, nes tik nuo tokios kartelės jam apsimoka dėti savo pastangas, resursus, plėtoti verslą.

Yra ir kitokių fondų, pasaulinių kaip „Blackstone“, kuris yra investavęs į banką „Luminor“. Tokiems investuotojams kartelė jau yra apie 100 mln. Eur, pasakoja V. Vaičekauskas.

Paaugintą verslą fondai parduoda didesniems investuotojams arba strateginiam investuotojui, kaip antai lenkai, investavę į „Novaturą“, bandė parduoti įmonę kelionių organizatoriui „Itaka“. Dėl tam tikrų nesuderinamų dalykų sandoris nutrūko, bet strateginis tikslas parduoti „Novaturą“ išliko.

„Pigu“ ir „Morele“ turintis fondas sudarė darinį, kuris vienareikšmiškai bus auginamas, jie atnešė savo verslo valdymo patirtį, investicinius ryšius, verslo auginimo „know-how“ ir, aišku, tam tikrus finansinius resursus. Į tokį gerą finansinę reputaciją turintį darinį, kuriame yra „Pigu“, bankai jau žvelgia patikimai, lengviau skolina. Įmonė neišvengiamai bus parduota, bet tai nereiškia, kad rytoj“, – sako V. Vaičekauskas.

Transformacija į platformą

Interviu VŽ Dainius Liulys, „Pigu“ akcininkas ir generalinis direktorius, užsiminė apie tikėtiną e. parduotuvės virsmą į platformą, kurioje savo virtualius prekystalius galėtų turėti kiti prekybininkai. Galima svarstyti, ar tai būtų kas nors panašaus į „Amazon“, „eBay“ platformas.

1. Vaičekauskas sako, kad tokiomis aplinkybėmis iškiltų konkurencinės grėsmės klausimas mažesniems vietos prekybininkams. Kalbėdamas apie platformų kūrimą, jis atkreipia dėmesį į neseniai įvykusį „Alibaba“ įkūrėjo J. Ma vizitą Lietuvoje.

„Rinkoje kalbama, kad jis atvyksta į konkrečią vietą tada, kai turi strateginį plėtros planą ir pats asmeniškai nori pasižiūrėti. Galbūt „Alibaba“ svarsto alternatyvą, ar jiems patiems kurti čia struktūrą ir auginti ar gal įsigyti „Pigu“ ir „Morele“ iš lenkų fondo“, – daro prielaidą V. Vaičekauskas.

Anot jo, kuo didesnę rinkos dalį įmonė užima ir kuo daugiau turi klientų, tuo ji įdomesnė didesnio kalibro investuotojams. Be to, dideli žaidėjai turi didelius resursus, kurių neturi maži žaidėjai: didelis gali ilgai dirbti „į minusą“, generuoti nuostolį vien dėl to, kad jis turi strateginį tikslą po milijoninių nuostolių „išeiti į pliusą“, o smulkus sau to leisti negali.

Auganti rinka

Pasaulyje ir Europoje e. prekybos srityje vyksta nemažai reikšmingų sandorių. Gal ir Lietuvoje išgirsime apie panašius sandorius kaip „Marks & Spencer“ ir „Ocado“ bendra įmonė, o gal – logistikos sprendimus siūlančių bendrovių įsigijimus. VŽ rašė, kad JK prekybos tinklas „Marks & Spencer“ ir britų maisto prekybos internetu ir technologijų bendrovė „Ocado“ vasario pabaigoje įsteigė bendrą įmonę. Ja tapo „Ocado“ maisto prekybos internetu platforma, kurios 50% akcijų už 750 mln. GBP nupirko „Marks & Spencer“.

„E. prekybai vienareikšmiškai teks vis svarbesnis vaidmuo, ir nors kol kas daugelis žaidėjų pasaulyje yra nuostolingi, jų strategijose įrašyta siekti masto ir auginti rinką. Kai kurie, netgi būdami nuostolingi, gali turėti didelę vertę ir parduoti verslą, nes perkama turima klientų bazė arba „know-how“, kuris gali būti pritaikomas kitose rinkose“.

 

„Pigu“ gali būti įdomi investuotojams vien jau dėl to, kad yra savo srities rinkos lyderė. Tačiau konkretus susidomėjimas bendrove ir jos vertė priklausys nuo daugelio dalykų, tarp jų – logistikos ir IT sprendimų, specifinių žinių. Nežinia, kiek jos išskirtinės ir pritaikomos kitose rinkose kaip, pavyzdžiui, „eBay“ ar lietuviško drabužių mainų startuolio „Vinted“, kuris pritraukė 50 mln. Eur rizikos kapitalo investiciją ir tik pradeda savo kelionę, plėsdamas verslą užsienio rinkose.

Nedidelis, bet kąsnis

Vytautas Vorobjovas, e. komercijos konsultantas, mano, kad rinkoje dominuojanti „Pigu“ dabar yra savo grožio pike ir greičiausiai per artimiausius 2 metus bus parduota.

„Pigu“ turi stiprią logistinę infrastruktūrą, kurtą dešimtmetį, tad jos turtas – ne tik gebėjimas rodyti reklamas tikslinėms auditorijoms ir siūlyti žemas kainas, samprotauja pašnekovas.

Kalbėdamas apie tai, kas lauktų „Pigu“ ir kitų e. parduotuvių, jei „Amazon“ ateitų ir atidarytų savo parduotuvę, V. Vorobjovas nestokoja optimizmo. Štai Vokietijos prekybininkė „Lidl“ atėjo, bet nei „Maxima“, nei „Iki“ ar „Rimi“ nebankrutavo, rinka suveikė tonizuojamai, pagyvėjo. Tad neverta abejoti, kad, atsiradus „amazon.lt“, vietos didieji išsisuktų.

Visgi jis labiau tiki kitu scenarijumi, pagal kurį „Amazon“ nuperka visą įmonių grupę, kuriai priklauso „Pigu“. „Amazon“ jau pasiėmė lengviausiai prieinamas svarbiausias euro zonos rinkas: Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Italiją ir didžiausią ne euro zonos Europos rinką JK. Daugiau tokių didelių galingų kąsnių, panašių tiek valiutų, tiek logistikos požiūriu, neliko. Vidurio Europa sudaro problemų dėl valiutų rizikos, Šiaurės Europoje Norvegija net ne ES, Švedijoje krona, o mūsų regionas, kad ir nedidelis, bet jis kompaktiškas ir su augančia perkamąja galia, pabrėžia V. Vorobjovas.

„Su DPD ir „Omnivos“ pagalba Baltijos šalys jau dabar sujungtos į vieną, visur euras, o kartu su Lenkija, kuri tokia didelė, kad galbūt galima susitaikyti turėti ne euro zonos šalį, galėtų sudaryti vieną platformą“, – projektuoja V. Vorobjovas.

Kurdamas tokią platformą, „Amazon“ greičiausiai rinktųsi iš kelių taikinių: lenkų grupės „Allegro“, dar veikiančios Čekijoje, Slovakijoje, tikrai svarstytų pirkti grupę, kuriai priklauso „Pigu“ su „Morele“.

„Daug paprasčiau nusipirkti esamą žaidėją negu žaisti konkurencinius žaidimus. Jie tai padarė Artimųjų Rytų rinkoje, nusipirkę „Souq.com“, kuris veikė Egipte, JAE, Saudo Arabijoje. Po sandorio porą metų dar pabuvo „Souq.com“ su nedideliu prierašu „Amazon Company“, o šį pavasarį pervadinta į „Amazon.ae“, ir viskas! Tokiu būdu nereikia leisti pinigų prekės ženklo įvedimui, kovai su esamais žaidėjais, žmonių perviliojimui“, – dėsto V. Vorobjovas.