Investment Banking Boutique Investment Banking Boutique Investment Banking Boutique
RU EN LT

“Įsitikinau, kad vienam, be strateginių patarėjų sėkmingas verslo pardavimas būtų sunkiai įmanomas, ypatingai derantis su stambiu užsienio investuotoju.”

Kęstutis Sinskas,
sėkmingai pardavęs UAB “Gensina”

“KPMG vardu norėjau padėkoti jums už profesionalų projekto vedimą; su tokiais partneriais tikrai malonu dirbti, net ir esant skirtingose barikadų pusėse.”

Darius Klimašauskas
UAB “KPMG Baltics” įmonių finansų vadovas

“Už savo akcijas gavau labai gerą kainą. Patarėjų kompetencija ir profesionalumas man ypač padėjo, esu dėkingas  HORTUS – jie tikrai gerai išmano savo darbą .”

Gintautas Nemeikšis

Sėkmingai pardavęs 25% ŽŪB “ROBUSTA” akcijų paketą 

„ Esu dėkingas, kad HORTUS nustatė realią mano akcijų vertę, organizavo sandorį ir labai padėjo derybose“

Jonas Balčius,
sėkmingai pardavęs savo 50 % UAB “Jovaigė” akcijų paketą

HORTUS įvertino mano verslą, derėjosi su keliais pirkėjais ir paruošė sutartis. Patyriau, kad profesionalų pagalba yra  svarbi, kad nepadarytum klaidų ir manau tikrai verta mokėti už tokias verslo pardavimo patarėjų paslaugas.”                   

 Arvydas Medžiaušis , sėkmingai pardavęs UAB ,,Instreita” kontrolinį akcijų paketą

Rekordus gerinanti Baltijos sandorių rinka išsiskiria regione, dominuoja finansiniai investuotojai

Spausdinti puslapį
2022-01-28

Susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkos dalyviai po itin aktyvių praėjusių metų pozityviai žiūri ir į 2022-uosius. Sandorių aktyvumą turėtų užtikrinti nesuinvestuotų lėšų sankaupos, vis didesnis užsienio fondų susidomėjimas baltiškais verslais.

Per praėjusius metus Baltijos sandorių rinka pasiekė rekordą pagal sandorių skaičių – 115.

Rekordus gerinusi Baltijos sandorių rinka išsiskyrė Vidurio ir Rytų Europos regione. Palyginti su ankstesniais metais, sandorių skaičiaus augimas Baltijos šalyse siekė 51%, savo ruožtu visame regione sandorių skaičius pernai augo 28%, iki 764.

Lietuvoje sandorių skaičius per praėjusius metus šoktelėjo 65%, iki 48.

Praėjusiais metais buvo stebėta tąsa tendencijos, pradėjusios ryškėti dar 2020 m.

Tendencijos

Rinkos specialistai įvardija bent kelias sandorių rinkoje išryškėjusias tendencijas – vis aktyviau veikia ir didesnę įtaką rinkai daro finansiniai investuotojai – privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondai, startuoliai ne tik vis dažniau prasibrauna į didžiausių sandorių sąrašus, tačiau jau ir dominuoja juose. Tarp sektorių išsiskiria TMT atstovai – e. komercija, IT, programinė įranga, komunikacijos, telekomunikacijos.

Finansiniai investuotojai 

Baltijos sandorių rinkoje toliau didėja finansinių investuotojų įtaka.

VŽ žiniomis, per praėjusius metus daugiau kaip pusėje sandorių sudalyvavo privataus kapitalo fondai ar jų portfelių įmonės. Ankstesniais metais finansiniai investuotojai buvo aptinkami 30–40% sandorių.

Savo ruožtu TOP 10 sandorių pagal atskleistą statistiką sąraše privataus kapitalo, rizikos kapitalo fondai sudalyvavo 7 iš 10 Baltijos sandorių.

Pasaulio finansų sistemoje tebeišlieka aukštas likvidumas, privataus kapitalo fondų neįdarbintų lėšų kiekiai tebėra ties rekordinėmis aukštumomis, Baltijos šalyse įkurti stambūs privataus kapitalo fondai yra savo gyvavimo ciklo pradžioje. Šiomis sąlygomis, kaip rodo VŽ turimi duomenys, šiuo metu pirkėjų pusėje finansinių investuotojų kone triskart daugiau nei pardavėjų pusėje. 

Sektoriai

Gausiai šiuo metu apsiperkantys fondai, į bendroves ateinantys su 5–7 metų horizontu, signalizuoja ir apie aktyvią verslų cirkuliaciją po atitinkamo laikotarpio.

Per praėjusius metus iš 115 Baltijos šalyse paskelbtų sandorių 41 buvo sutarta dėl įsigijimų TMT sektoriuje, kuriame įtraukiama e. komercija, IT, programinė įranga, komunikacijos, telekomunikacijos.

Pandemijos sukelti iššūkiai sandorių procesui ir juos išsprendusios nuotolinio bendravimo technologijos kartu atnešė galimybių Baltijos verslais susidomėti ir platesnei užsienio investuotojų auditorijai, dar anksčiau VŽ pastebėjo sandorių rinkos specialistai.

Čia ypač išskiriami e. komercijos ir ją įgalinantys gretutiniai verslai, technologijos, sveikatos apsaugos sektorius. Taip pat aktyvumo nestinga ir atsinaujinančios energetikos bei infrastruktūros sektoriuose, kuriems dedikuotuose fonduose šiuo metu sukauptos rekordinės sumos investuotojų kapitalo.

Startuoliai 

Rizikos kapitalo ir startuolių sandorių gausą per praėjusius metus rinkos specialistai vadina išskirtine. Fiksuojamas ne tik šių sandorių skaičiaus augimas, bet ir didėjančios jų vertės. Antrus metus iš eilės bent pusę TOP 10 sandorių pagal atskleistą vertę sudaro startuoliai.

Specialistai po tokių sandorių kaip „Vinted“ ar latvių „Printful“ jau kalba apie sniego gniūžtės efektą, panašų į matytą Estijoje po „Skype“ pardavimo.

Nauji metai prasidėjo pranešimu apie ,,Bolt” investicijų pritraukimą (628 mln. EUR) ir estų vienaragio įverčio padidėjimas per 5 mėnesius kone dvigubai.

Verslų pardavimo kainos

Optimizmą Baltijos sandorių rinkoje atspindi ir augantys verslų įverčiai, kurių didėjimą lemia kone finišo tiesiojoje kylanti pirkėjų konkurencija.

Įverčius kelia ir prisidedančios teigiamos ekonominės perspektyvos, regiono startuolius atrandantis platesnis ratas užsienio investuotojų.

2022 m. turėtų išlikti pardavėjų rinkos metais, šios tendencijos neturėtų sutrikdyti ir į pabaigą einanti pigių pinigų era.

 Kinijos keliamos rizikos

Kalbos apie vis didesnį užsienio investuotojų susidomėjimą baltiškais verslais vyksta fone didėjančios įtampos tarp Lietuvos ir Kinijos, kurios veiksmai jau daro žalą daliai Lietuvos verslų.

Rinkos dalyviai kol kas nefiksuoja, kad konfliktas būtų jau padaręs įtaką potencialių verslų pirkėjų nusiteikimui investuoti ar atsispindėjęs derybose.

Nors galimas ir Kinijos situacijos sisteminis poveikis Lietuvos logistikai ir infrastruktūrai, kurią tektų išlaikyti ir sumažėjus krovinių srautui.

Infliacija ir palūkanos

Finansų rinkos metus pradėjo nervingai reaguodamos į griežtėjantį centrinių bankų toną, kuris signalizuoja sparčiau užsibaigsiantį ekonomikų skatinimą ir anksčiau ir stačiau kilsiančias palūkanas. Tokiu būdu centriniai bankai reaguoja į užsilikusią ir tebespartėjančią infliaciją.

Tiesa, regiono Europos investuotojus guodžia tai, kad ECB bus bene paskutinis iš didžiųjų centrinių bankų, kelsiantis palūkanas.

Teoriškai infliacijos padidėjimas turėtų prislopinti sandorių rinką.

Svarbu, kokia šalia palūkanų normų kitimo tendencijų klostosi vyriausybių fiskalinė politika, kokia yra susiklosčiusi geopolitinė aplinka, kokia laukiama tolesnė pandemijos įtaką verslui.

Nors didėjanti infliacija dar nedaro įtakos sandorių rinkos aktyvumui, vis dėlto jau veikia jos dalyvių lūkesčius.

Tikėtina pinigų pasiūla išliks pagrindinė varomoji sandorių rinkos jėga, o centrinių bankų keliamos palūkanos, dviejų trečdalių respondentų įsitikinimu, nesulėtins sandorių rinkos aktyvumo trumpuoju laikotarpiu, 2022–2023 m.

Prognozės

Sandorių rinkos dalyviams nerimo kelia pabrangę energetiniai ištekliai, geopolitika.

Rinkos dalyvių pozityvų nusiteikimą dėl artimiausios ateities skatina garsėjančios prognozės dėl pandemijos pabaigos.

2022 m. tikimasi panašaus aktyvumo rinkoje, kurioje sandorių skaičius turėtų išlikti panašiame lygyje kaip ir 2021 m.

 

2022-01-21 (santrauka)

Justinas Gapšys „Verslo žinios“