“Tai aukščiausio lygio navigacija bei palaikymas sprendimų ir derybų jūroje.”
Mindaugas Karalius
UAB “MK Laivyba” generalinis direktorius
„ Esu dėkingas, kad HORTUS nustatė realią mano akcijų vertę, organizavo sandorį ir labai padėjo derybose“
Jonas Balčius,
sėkmingai pardavęs savo 50 % UAB “Jovaigė” akcijų paketą
„Rinkausi į patarėjus kompaniją, turinčią solidų įdirbį. HORTUS profesionalumas, patirtis ir derybiniai gebėjimai užtikrino sėkmingą sandorį“
Virginijus Juškys,
sėkmingai pardavęs 25 % UAB “Somlita” akcijų paketą
“Įsitikinau, kad vienam, be strateginių patarėjų sėkmingas verslo pardavimas būtų sunkiai įmanomas, ypatingai derantis su stambiu užsienio investuotoju.”
Kęstutis Sinskas,
sėkmingai pardavęs UAB “Gensina”
Verslo pardavimo sandorių rinkoje – „normalizacija“, verslų pirkėjai trina rankomis
Šiemet Baltijos sandorių rinkos ir užsienio investuotojų pernelyg nepaveikė geopolitika.
Pirmąjį šių metų pusmetį Baltijos šalių susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkoje paskelbta apie 54 sandorius, kurių vertė siekė 1,044 mlrd. Eur ( „Mergermarket“ duomenys.) Rinkos aktyvumas išlieka didesnis už 2019 m. ir 2020 m. pirmuosius pusmečius, kai paskelbta atitinkamai apie 31 ir 36 sandorius.
„Baltijos šalyse, nepaisant trumpalaikių rizikų ir neramumų regione dėl karo Ukrainoje, matome, kad investuotojų pasitikėjimas regiono stiprumu vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu išlieka didelis, o M&A sandorių rinka – aktyvi. Ir nors sandorių skaičius pirmąjį pusmetį susitraukė ketvirtadaliu, lyginant su 2021 m. piku, jis vis dar buvo didesnis nei prieš pandemiją“, – teigia Rokas Žemaitis, „PwC“ Lietuva sandorių paslaugų vadovas.
Sektoriai
Pagal sektorius ne tik toliau dominuoja, tačiau ir didėja aktyvumas interneto, e. komercijos, medijų, programinės įrangos, telekomunikacijos srityje.
Anot R. Žemaičio, tarp visų investicinių temų ES dėmesys strateginei nepriklausomybei į prioritetus iškėlė energetinio saugumo ir tiekimo grandinių trumpinimo temas regione. Jo nuomone, esant tinkamai reguliacinei terpei, gali atsirasti daugiau investicinių galimybių, o galiausiai ir daugiau sandorių būtent šiose srityse.
„Matome, kad nors neapibrėžtumas trumpuoju laikotarpiu išlieka, investuotojų rizikos apetitas Baltijos šalių privataus kapitalo rinkose smarkiai nepakito. Pasitikėjimas regione ilguoju laikotarpiu išlieka stiprus, o likusieji 2022 m. gali demonstruoti ne ką prastesnius rezultatus, lyginant su pirmuoju šių metų pusmečiu“, – teigia „PwC“ Lietuva sandorių paslaugų vadovas.
Investuotojų požiūris
Po neramaus pirmojo ketvirčio rinkos dalyvių kalbėta apie atsitraukimą užsienio investuotojų, kuriuos, kiek prasčiau „valdančius informaciją“ apie situaciją regione, galėjo suneraminti karo artuma. Tiesa, tokios kalbos nepasitvirtino.
Tuokart vietos investuotojai geopolitikos nesureikšmina, esminiais vietos sandorių rinką veikiančiais veiksniais nurodo pasaulines tendencijas – nestabilumą finansų rinkose, infliaciją, brangstantį skolintą kapitalą, baimes dėl recesijos.
Privataus kapitalo investuotojams grąžą pirmiausia generuoja skolintas kapitalas, kylantys verslų įverčiai ir įsigytų verslų plėtra bei efektyvinimas. Atitinkamai šiuos grąžos šaltinius veikiančius pokyčius akcentuoja finansiniai investuotojai.
Vienas iš veiksnių, leidusių patarėjams optimistiškai kalbėti apie sandorių rinkos perspektyvas, yra vis didesnę įtaką statistikoje įgavusių finansinių investuotojų laisvo kapitalo gausa ir poreikis ją įdarbinti. Optimizmas argumentuotas tuo, kad yra rekordinis skaičius aktyvioje investavimo fazėje esančių fondų.
Privataus ir rizikos kapitalo fondai priklauso finansinių investuotojų kategorijai, o pastarosios indėlis sandorių statistikoje didėja.
Verslų įverčiai
Pirmasis pusmetis akcijų biržose pasižymėjo dešimtmečius nematytais nuosmukiais. Paprastai privataus kapitalo rinkoje įverčių pokyčiai atsispindi su pavėlavimu.
Kai praėjusiais metais sandorių rinkos aktyvumas mušė rekordus, augo verslų įverčiai, jaunus fondus spaudė neįdarbintas kapitalas, sąlygas diktavo verslų pardavėjai. Jau metų pradžioje prabilta, kad pastarieji tapo kur kas sukalbamesni. Situacija stebima ir pasibaigus pirmajam pusmečiui.
„Bendras investuotojų reikalaujamas pajamingumas pasislinks į viršų, ir tai kelia korekciją likvidžiose turto klasėse – obligacijose, akcijose. Bet nelikvidžios turto klasės, atrodo, kol kas dar ne tiek paliestos, bet ir ten atsispindės“, – naujausiame VŽ podkaste kalba Paulius Kabelis, „SEB investicijų valdymo“ investicijų valdymo grupės vadovas.
Pasaulinis fonas
Savo ruožtu pasaulinė susijungimų ir įsigijimų rinka pirmąjį pusmetį nuo pernykščio rekordinio aktyvumo sugrįžo į priešpandeminį lygį, kas prilygsta maždaug 25.000 sandorių, o sandorių vertė nusileido žemiau 2 trln. USD.
M&A rinkos aktyvumo sumažėjimas pirmąjį pusmetį fiksuotas visuose regionuose, ypač Azijoje, kur sandorių skaičius ir vertė smuko labiausiai, per 30%, palyginti su 2021 m. piku, skaičiuoja „PwC“.
Taip pat pastebima, itin didelių sandorių, kurių vertė viršija 5 mlrd. USD, skaičius pasaulyje sumažėjo trečdaliu.
Tarp kitų pasaulinių tendencijų „PwC“ išskiria delistingavimų suaktyvėjimą, kai investuotojai išperka biržinių bendrovių akcijas.
Pasauliniu mastu privataus kapitalo fondams atiteko beveik 50% visų sandorių vertės, o investicijoms pritrauktas kapitalas pasiekė rekordinius 2,3 trln. USD. Tarp sektorių dominuoja technologijos, žiniasklaida ir telekomunikacijos (TMT), šiam sektoriui atiteko trečdalis sandorių vertės ir ketvirtadalis sandorių skaičiaus.
Šaltinis : ,,Verslo žinios“ 2022-07-15
