Šeimos verslo perdavimo sandoriai kol kas tėra pasiekę pradinį „žvalgybų“ ir savininkų konsultacijų etapą ir investicinės bankininkystės boutique „Hortus Investment Banking“ veikloje. Jos viena iš plėtojamos veiklos krypčių – patarti šeimos verslo vystymo, pardavimo, palikimo klausimais.
Tačiau aktyviai verslo pasaulyje nuo 1993 metų dalyvaujantis „Hortus Investment Banking“ direktorius Valdemaras Vaičekauskas neabejoja, kad per ateinančius penkerius metus jiems teks ne kartą verslininkus konsultuoti, kaip ir kam geriau perduoti šeimos verslą.
„Šeimos versle galima įžvelgti vadinamuosius kietuosius (angl. hard) ir minkštuosius (angl. soft) verslo komponentus. Prie pirmųjų priskiriama rinka, produktai, technologijos, sutartys, sąskaitos, įsipareigojimai, o antriesiems – žmonės, jų charakteriai ir santykiai. Pastariesiems šeimos versle paprastai skiriamas didesnis dėmesys“, – pažymi Vaičekauskas.
Be to, šeimos verslui būdingi ir tam tikri dėsningumai. Pirmiausia labai svarbu griežtos taisyklės, nes jas turi ir joms paklūsta visas sėkmingai dirbantis šeimų verslas pasaulyje. Jos nusako, kaip tvarkomasi šeimos versle, nes veikla be taisyklių, kaip rodo praktika, yra pirma ir didžiausia nesėkmių priežastis.
„Taisyklėse paprastai surašyta, kada kas vyksta, kaip vyksta, kas už ką atsakingas, kaip tvarkomasi versle“, – detalizuoja Vaičekauskas.
Kitas dėsningumas – šeimos verslo prioritetų sudėliojimas tokia tvarka: pirmoje vietoje yra profesionalumas ir tik po to – giminystė.
Trečias – šeimos narys, prieš numatytu laiku įsiliedamas į verslą, patirties dažnai įgyja kitose bendrovėse, t. y. už šeimos verslo ribų.
„Ten jaunasis šeimos atstovas gali turėti objektyvesnį santykį ir sąlygas su išoriniu pasauliu, taip pat geriau pajusti, ką reiškia priimti vieną ar kitą sprendimą, ko reikia, kad sukurtum vertę versle. O svarbiausia – gauti geros verslo praktikos. Ir tik turėdamas tam tikrų valdymo žinių ir gyvenimiškosios patirties jis gali prisiimti atsakomybę už šeimos verslą, kuriam svarbus tęstinumas“, – pažymi Vaičekauskas.
Vardydamas šeimos verslo dėsningumų sąrašą, jis pažymi, kad jau ir Lietuvoje verslininkai ieško būdų ar kokių nors priemonių jauniesiems šeimos atstovams suteikti progą patiems pajusti atsakomybę.
„Yra atvejų, kai šeimos verslas įsteigia paramos ar rėmimo fondą, kurį patiki savarankiškai valdyti savo atžaloms. Kitas pavyzdys, kai tėvas galimam savo turto perėmėjui sūnui ne tiesiog duoda pinigų pradėti verslą, o kreipiasi dėl jų į banką: sūnus gauna paskolą, o tėvas už tai bankui suteikia garantą. Rezultatas toks pat – sūnus gavo pinigų, tačiau tai, kad ne iš tėvo, o iš finansinės institucijos, sustiprino jaunuolio atsakomybė jausmą“, – istorijas iš savo darbo patirties pateikia Vaičekauskas.
Jis primena ir tai, kad šeimos versle, palyginti jį su kitokio pobūdžio verslu, skiriasi interesų grupės. “ Pagrindinė šeimos verslo interesų grupė yra klientai ir darbuotojai, o ne šeimos versle – akcininkai ir valdyba. Taip pat šeimos verslas yra jautresnis socialiniams santykiams. Kuo bendruomenė mažesnė, tuo ji stipriau susijusi su šeimos verslu, todėl labiau veikiama bet kokių pokyčių. Todėl prieš imantis tam tikrų veiksmų verslo savininkams tenka įvertinti ir poveikį bendruomenei“, – nurodo „Hortus Investment Banking“ vadovas.
«Versus» Violeta Bagdanavičiūtė