Ką pasako ir ko nepasako EBITDA

 

Ką pasako ir ko nepasako EBITDA

Dažnai įmonių savininkai, investuotojai ir finansinės institucijos naudoja EBITDA kaip rodiklį, kuris įvertina įmonės pelningumą, jos finansinę būklę, tačiau neretai šio rodiklio galimybės yra pervertinamos.

EBITDA (angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization) vadinamas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją. EBITDA paprastai galima išskaičiuoti iš įmonių finansinių ataskaitų. Pelnas, mokesčiai ir sumokėtos palūkanos yra pelno nuostolio ataskaitoje, o nusidėvėjimas ir amortizacija – pinigų srautų ataskaitoje arba pelno nuostolio ataskaitoje prie veiklos sąnaudų, jeigu yra iššifruota. Trumpiausias kelias skaičiuoti EBITDA – prie veiklos pelno (EBIT) reikia pridėti nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas.

EBITDA pradėtas skaičiuoti 1980-1990 metais ir naudotas priimant greitus sprendimus dėl įmonių sugebėjimo grąžinti finansines skolas. Nuo to laiko EBITDA plačiai naudojama, nes aiškiau atspindi įmonės veiklą neįveldama sąnaudų, kurios pagrindinėje veikloje “nedalyvauja”. Palūkanos priklauso nuo vadovybės pasirinkimo, kaip finansuoti įmonės veiklą, todėl yra ignoruojamos, o mokesčiai gali priklausyti ne tik nuo šių metų veiklos. Nusidėvėjimas ir amortizacija neretai yra subjektyvūs dydžiai, kurie, dažnai mokestiniais tikslais neatspindi tikrųjų turto sąnaudų. Toks atsiribojimas nuo paminėtų sąnaudų leidžia lengviau tarpusavyje palyginti įvairias įmones, kuriose skiriasi vidinės nusidėvėjimo apskaitos taisyklės, finansavimo struktūra, apmokestinimo tvarka.

Skolintojai EBITDA naudoja skaičiuodami įmonės galimybę grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas. Kadangi palūkanos yra mokamos prieš mokesčius, tai skolintojas ypatingo dėmesio joms nekreipia. Trumpuoju laikotarpiu skolintojas gali ignoruoti ilgalaikio turto nusidėvėjimą bei amortizaciją, nevertindamas to, kad ateis laikas, kai įmonė turės skirti pinigų atnaujinimui.

Įmonių savininkai ir vadovai dažnai naudoja EBITDA kaip būdą “pagražinti” įmonės rezultatus. Ypatingai tai “veiksminga”, kai nusidėvėjimo sąnaudos yra santykinai didelės. Tokiu būdu bandoma šiek tiek paveikti investuotojų nuomonę, padailinti įmonės finansinę situaciją. Tačiau savininkai gali, be abejo, ir vidiniais tikslais naudoti EBITDA ir jos išvestinius rodiklius (EBITDA marža), kad galėtų kitu kampu įvertinti įmonės generuojamą pelną atmetus palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas.

Investuotojai, ypatingai tie, kurie įsigyja įmones skolindamiesi pinigus, vertina EBITDA kaip įmonės pelno generavimo potencialą. Taip nusistatoma, kiek reikia skolintis, o kiek reikia investuoti nuosavų lėšų. EBITDA naudojamas palyginant kelių, panašaus lygio įmonių finansinius rezultatus, atmetant sąnaudas, kurios gali netiksliai atspindėti esamą padėtį.

EBITDA yra gana informatyvus rodiklis, kuris padeda valdant įmonės finansus, tačiau patartina vien juo nesiremti, nes tai gali būti ne tik netikslu, bet ir pražūtinga. Apie tai – kitame straipsnyje.

Nors EBITDA ir yra gana informatyvus ir plačiai naudojamas rodiklis, kuris padeda valdyti įmonės finansus, tačiau vien šito rodiklio naudojimas nustatant įmonės pajamingumą ar pinigų srautus gali būti klaidingas ar net pražūtingas.

Visų pirma EBITDA negali būti naudojamas kaip pinigų srautų rodiklis. Mokesčiai ir palūkanos, kuriuos būtina mokėti, daro tiesioginę įtaką pinigų srautams. Todėl logiška, jog nemokanti mokesčių bei palūkanų įmonė ilgai netvers. EBITDA taip pat neįvertina apyvartinio kapitalo pokyčių, pinigų, reikalingų kasdienei veiklai tęsti. Ypatingai tada, kai žiūrima į besivystančias ir sparčiai augančias kompanijas, kurios pinigus naudoja finansuodamos gautinas sumas bei ilgalaikio turto įsigijimams.

Tokiais atvejais gali atsitikti taip, kad EBITDA didelis, o pinigų srautai iš veiklos – neigiami. Akivaizdu, kad EBITDA pagražina finansinę situaciją. Kapitalo investicijos įmonei taip pat yra gyvybiškai svarbios, o EBITDA tai ignoruoja. Taigi tuo atveju, kai įmonės EBITDA yra apie 0, tai nereiškia kad įmonė išsilaikys, nes jai nepakaks lėšų pagrindinių priemonių atnaujinimui. Žymus investuotojas Varenas Bufetas yra pasakęs: “Nejaugi vadovybė mano, kad kapitalo investicijų sąnaudas apmoka dantų fėja?”.

 

Vien EBITDA, kaip rodiklio nepakanka vertinant įmonės ar jos akcijų vertę 

Verta paminėti, kad EBITDA yra patikimas kaip pajamų (pelno) rodiklis tiek, kiek patikimos yra jo sudedamosios, nes jis neparodo pajamų (pelno) kokybės. EBITDA, kaip ir pelnas, nėra pinigai, o tik pakoreguotas skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų. Blogos skolos, pajamavimo politika, išskirtinės pajamos ar nuostoliai, inventoriaus nurašymas neatisipindi EBITDA, tačiau, vadovybė, gali įsivertiniti netipines pajamas ir sąnaudas, blogas skolas ir t.t., kad pasikoreguotų savo EBITDA teisinga linkme.

Kada įmonės veikla reikalauja nuolatinių kapitalo investicijų trumpuoju laikotarpiu (1-5 metų laikotarpyje) į EBITDA skaičiavimus reikia atsižvelgti atsargiai, arba naudotis tik pinigų srautais ir jų prognozėmis. Įmonėms, kurių ilgalaikiam turtui atnaujinimo reikia retai (5-20 metų), EBITDA skaičiavimas yra tinkamas ir naudotinas.

Vien EBITDA rodiklio, nepakanka vertinant įmonės ar jos akcijų vertę, nes jis gražesnėmis spalvomis piešia įmonės pelningumą, skolų padengimo rodiklius.

Išvada paprasta – EBITDA yra svarbus rodiklis, vertinant bendras pelningumo tendencijas, tačiau vertinant įmonės finansinę sveikatą pinigų srautų naudojimas yra nepakeičiamas. Taip yra todėl, kad pinigų srautai parodo “tikrąjį” pelningumą ir įmonės sugebėjimą tęsti savo veiklą. Išprusę investuotojai įmonės veiklą visada vertina kompleksiškai, nesinaudoja vienu ar tik keliais rodikliais, o stebi visumą.

Išprusę investuotojai įmonės veiklą visada vertina kompleksiškai, nesinaudoja vienu ar tik keliais rodikliais, o stebi visumą

Įmonėms, kurių ilgalaikiam turtui atnaujinimo reikia retai (5-20 metų), EBITDA skaičiavimas yra tinkamas ir naudotinas

 

“Hortus Investment Banking”